Sed returnen li ne volis, prefere ja en la danĝeran fremdecon de la nekonato; ŝajnis al li, ke li neniam plu povos vidi la vizaĝon de sia patrino sen memoro, ke li frapis ĝin per la pugno.
Jen li ekmemoris pri sia avino, tiu maljuna, bona, afabla virino, kiu dorlotis lin de lia infaneco, ĉiam ŝirmis lin, kiam hejme minacis iu punado, iu maljusteco. Ĉe ŝi en
但他也不想回头,宁愿呆在看不透的危险而陌生的世界里。对他而言似乎再也不可能见到妈妈那张脸时能不联想起自己用拳头打过妈妈了。
爱德华想起了奶奶,奶奶是个善良和蔼的老太太,在自己童年时代总是宠着自己,在家里如果有什么不公平,要受什么惩罚时总是护着自己。他想躲到在巴顿的奶奶那里到最初的怒气消失,在那里给父母写信为自己辩解。想着自己毫无经验孤零零地呆在这世界上,这15分钟里他变得这么低三下四的,他诅咒自己的骄傲,诅咒那被陌生人用谎言推入他血液里的愚蠢的傲气。他多想还是象从前那样,那么温顺有耐心,而没有什么想法。这会儿他觉察到了自己可笑的过激行为。